Šunys ir katės, ypač jauni, mėgsta žaisti su įvairiausiais daiktais - specialiai tam skirtais arba netyčia rastais. Žaidimai - puikus būdas judėti bei bendrauti su šeimininku. Tačiau žaidžiančius šunis, kaip ir vaikus, būtina prižiūrėti tam, kad išvengti nenumatytų pavojų.

Žaisdami gyvūnai savo žaislus gali praryti. Dažnai jie nepastebimai pašalinami su išmatomis, tačiau kartais gali pridaryti rimtų nemalonumų. Gyvūnų skrandyje ar žarnyne mes randame kamuoliukus, įvairiausius guminius ar plastmasinius žaislus, vaikiškų konstruktorių dalis, įvairaus dydžio akmenis, metalinius šauštus, šeimininkų kojines ar pirštines, butelių kamščius, stambius kaulus, kalėdinių eglių blizgučius. Kartais būna sunku patikėti, kaip toks mažas gyvūnėlis galėjo praryti tokį didelį daiktą. Visi šie svetmkūniai gali pažeisti virškinamojo trakto gleivinę, dirginti skrandį, sukelti dalinį ar pilną žarnyno nepraeinamumą.

Tai rimtas susirgimas reikalaujantis skubios veterinarinės pagalbos. Ypač pavojinga, kai prarytas daiktas pilnai uždaro žarnyno spindį.

Klinikiniai požymiai priklauso nuo to, kokioje virškinamojo trakto dalyje įstringa prarytas daiktas. Kamuoliai ir kiti stambesni daiktai dažniausiai užsilaiko skrandyje arba plonąjame žarnyne. Gyvūnas ima vemti, išvemia ką tik suėstą pašarą, paskui visai nustoja ėsti, bando gerti, bet vandenį tuoj pat išvemia. Gali vemti išmatų masėmis. Pilvas tampa skausmingas. Pradžioje gyvūnas gali šiek tuštintis, paskui nustoja. Sugraužtų kaulų nuolaužos suformuoja kietą kamštį storąjame žarnyne bei tiesiojioje žarnoje. Gyvūnas neėda, vis bando tuštintis, bet nesėkmingai. Tuštinimasis tampa skausmingas. Gali šiek tiek kraujuoti iš tiesiosios žarnos. Dėl spazmuojančio žarnyno jis tampa neramus, vaikšto susirietęs, kartais vemia. Iki užsikimšimo vietos ir ypač toje vietoje, kur užstringa prarytas daiktas, prasideda stiprus žarnyno uždegimas, kuris vėliau gali pereiti į visišką žarnos nekrozę. Nekrotinės masės bei toksinai rezorbuojami į kraują ir stirpiai apnuodija organizmą ir dar labiau sunkina sergančiojo būklę.

Jei yra išpėšiami didesni audinių plotai, tačiau žaizdos stipriai nekraujuoja, jos dažnai yra paliekamos galvojant, kad gyūnai patys jas išsilaižys. Tačiau geriau jas iš karto apdoroti ir, esant reikalui, tą pačią parą siūti. Tada gyjimas truks tik apie 7 - 10 d. vietoj kelių mėnesių, neliks didelių randų, kurie vėliau gali trukdyti judėjimui.

Jeigu žarnyno spindis uždaromas nepilnai, klinika būna ne tokia ūmi, gyvūnas gali mėnesių mėnesiais prasčiau ėsti, laikas nuo laiko pavemti, sunkiau tuštintis arba net viduriuoti, mesti svorį, tapti liūdnas ir vangus.

Aštrūs daiktai gali perforuoti stemplę, skrandį ar žarnyną. To pasekoje išsivysto ūmus krūtinplėvės ar pilvaplėvės uždegimas, gresiantis sepsiu ir staigia mirtimi.

Susirgimą diagnozuoja veterinarijos gydytojas pagal klinikinius požymius, kontrastines rengeno nuotraukass, ultragarsinius bei kitus tyrimus.

Gydymo tikslas - kuo skubiau pašalinti nepraeinamumą sukėlusi svetimkūnį bei atstatyti organizmo funkcijas Priklausomai nuo pažeidimo vietos ir susirgimo trukmės tam naudojamos klizmos arba operacinis gydymas, kartais tenka šalinti ir dalį nekrozavusio žarnyno.

Svarbiausia - kuo greičiau kreiptis i specialistus, nes kiekviena uždelsta valanda mažina sėkmingos baigties galimybę, nusilpusį gyvūną yra daug pavojingiau operuoti, jis sunkiau sveiksta.

Taigi, žaiskite su savo augintiniais , bet pasirūpinkite, kad malonūs žaidimai nebūtų pavojingi sveikatai. Venkite duoti jiems mažus žaisliukus, akmenis, kuriuos šuo gali praryti. Ypač dažnai įvairius daiktus praryja judrūs ir aktyvūs šunys, tokie kaip dobermanai, bokseriai, amerikiečių stafordšyro terjerai.