Nors daugelis odos ligų yra lėtinio pobūdžio ir vystosi ištisas savaites ar net mėnesius, kai kurios gali pasireikšti labai ūmiai. Viena is jų - ūmus šlapiasis dermatitas (dar vadinamas šlapiuojančia egzema, šlapiuote, "hot spot"). Tai yra bakterinis odos uždegimas, kai infekcija odoje išplinta per kelias valandas ir pažeidžia nemažus odos plotus.

Sveika gyvūno oda yra atspari iš aplinkos patenkantiems infekcijos sukėlėjams. Tačiau pakanka bent menkiausio įbrėžimo, ir atsiveria puikūs vartai patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Dažniausiai oda pažeidžiama, kai pats gyvūnas intensyviai kaso, kandžioja ar trina tą kūno vietą, kuri skauda, niežti ar yra kitaip dirginama. Todėl pirmine ūmaus šlapiojo dermatito priežastimi gali būti - blusos, kiti odos parazitai, nešvarus ir neprižiūrėtas kailis, odos svetimkūniai, ausų uždegimai, paraanalinių liaukų problemos. Taip pat oda gali buti pažeista kirpimo, šukavimo ar trimingavimo metu, po žaidimo su kitais šunimis, po maudynių nešvariame vandenyje.

Didesnį polinkį sirgti turi šunys, kurių poplaukis tankus. Tai koliai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai, čiau - čiau, rotveileriai, labradorai, senbernarai. Dažniausiai serga vasarą ir ankstyvą rudenį, kai orai šilti ir drėgni, gyvūnai dažnai maudomi, kerpami, triminguojami bei daug laiko praleidžia gamtoje.
Pažeidus odą, ypač, kai po plauku šilta ir drėgna, susidaro labai palanki terpė patogeniniams mikrobams daugintis. Jie išplinta labai greitai ir per kelias valandas atsiranda šlapia, pūliuojanti, skausminga, nemalonų kvapą turinti dėmė. Židinys būna rausvai geltonas, su gelsvu sekretu viduryje, aplinkinė oda būna paraudusi, labai aiskiai matoma riba tarp sveiko ir pažeisto audinio. Plaukas toje vietoje sulimpa, po kurio laiko nukrenta. Laiku nepradėjus gydymo, židinys po plauku progresuoja ir dideja labai greitai. Pažeidimo vieta priklauso nuo pirminės priežasties. Esant blusoms - nugaros srityje, ausų uždegimams - aplink ausis, ir t.t

Gydydmas yra efektyvus, jeigu laiku ir greitai pritaikomas. Todel svarbu pradėti gydyti kuo anksčiau, kol židinys dar neapėmęs didelio ploto. Svarbiausias žingsnis - tinkamai apdoroti ir išvalyti žaizdą. Jeigu gyvūnas agresyvus - gali tekti pritaikyti narkozę arba dalinę sedaciją. Plaukai yra nuskutami šiek tiek už sveikos odos ribų, tokiu būdu žaizda yra geriau aprūpinama deguonimi ir užkertamas kelias tolimesniam infekcijos plitimui. Žaizda gerai nuplaunama su antiseptiniais, sausinančiais tirpalai, tada tepama antibiotikų ir kortikosteroidų tepalais. ši procedūra kartojama 2 kartus dienoje. Svarbu, kad gydymo metu šuo pažeistos vietos nekasytų ir nelaižytų, kadangi tai labai apsunkina gyjimą. Tam naudojami įvairūs tvarsčiai arba specialios apykaklės. Kai židinys tampa sausas, pasidengia šašu, antibiotikų tepalai yra keičiami minkštinančiais kremais. Priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, gali būti skiriami antibiotikai bei kortikosteroidai sisteminaim gydymui. Svarbiausia gydant - rasti pirminę priežastį ir ją pašalinti. Gydymą visada turi skirti veterinarijos gydytojas, kuris tiksliai diagnozuos ligą, diferencijuos nuo daugelio kitų panašių susirgimų. Kadangi kai kurios sunkios endokrininės ligos (pav.: diabetas) taip pat gali būti šlapiojo dermatito priežastimi.

Siekiant išvengti dermatito pasikartojimo reikėtų laiku šukuoti bei kirpti gyvūną, profilaktiškai naudoti antiparazitinius preparatus, tinkamai prižiūrėti ausis bei paraanalines liaukas.